niekad nemaniau, kad esu tokia jautri. mano Z 13 metų, nė vieno dantuko. senatvinės problemos, atskiras maitinimas. išėjo ir nebeparėjo. niekad negalvojau, kad iš pasiutimo tapsiu širdininke. lyg ir gerai viskas jau, susitvarkė širdis, o ZZZ nebegrįžo.ir plėšia širdį. tai buvo ta katė, kuri sekiojo iš paskos, kaip ciucikas, nepaleido mano glėbio, tekina atbėgdavo į zzzzzzzzz! kai buvo visai mažytytė, einant į darbą įkibo į mano baltus kedus. buvo gruodžio pabaiga. katytė rėkia, susikūprinus nuo traumų, perplėšti šonai, gangrenuota uodega, pūliai ir smarvė. sausą duoną prarijo, kaip skanėstą. nė už ką nereikėjo katės. po savaitės, sausio 3 dieną nuėjau link darbovietės, ji stovėjo baloje per atodrėkį ir vėsino skausmus. suvyniojom su drauge į rankšluostį ir parsinešėm. daug nelaimių dar po to turėjo, spėk veterinarams kišt pinigėlius, gerai, kad dar ir draugą veterinarą turiu. kažkokia neapsaugota mano mylima kačiulė, ta, kuri ne prie namų prisirišo, o prie manęs. jau nebėr vilčių. nors vis dar paieškau. gal? :(
sakoma,kad naminiai gyvūnai savo paskutinę valandą(jei tik gali)išeina iš namų gal tai tikrai tiesa?kol gyvenau vaikystėje pas tėvus ,dvi katės taip ir išėjo....
