Taigi. nuo gegužės jaučiau skausmus, kurie tendenciškai stiprėjo. pėdinu į Kauno Kalniečių polikliniką. liepos mėnesį gydyta širdis. dėkinga savo gydytojui V.Akstinui, bent turiu vaistus pulso praretinimui.

 rugpjūtis. lyg kiek aprimo, bet vėl pradėjo plisti skausmas, nebepajėgiau dirbti. ok. atostogos.

 jau rugsėjis. skausmas krūtinėje, po mentėmis, galų gale plėšiantis skausmas neleido nieko daryti. vaistai jokie nepadeda, ketanov tabletė - 0 rezultato. skauda petį, diegia pajudinus ranką. šliaužiu poliklinikon. gaunu fizioterapiją, nes gal nuo rankos skauda krūtinę. užtikrinu gydytoją dar kartą, kad skrandis geležinis ir gali net vinis valgyti, jokių pokyčių. po savaitės pati nebepaeinu, lydi draugė, turiu atėjus polikliniką pagulėti ant kušetės, kad bent kiek skausmas aprimtų. mano gydytojas atostogose, pavaduoja jaunutė rezidentė Simona Petkevičienė. primamajame ligoniai apie ją kalba su didele pagarba, kad tai būsianti tikrai gera gydytoja. Simona išduoda nedarbingumo lapelį, išklauso, siunčia daryti tyrimus - kardiogramą, plaučiai, stuburas, neuropatologas, kraujo tyrimai, dar kartą kardiograma. vos pajėgiu per dieną vieną tyrimą padaryti. neuropatologė "apibarškino" visą, skubiai padaro stuburo nuotrauką ir skambina Simonai: skambinkit kad ligonę priimtų 2-os ligoninės diagnostinis skyrius, moteris juk kenčia, o čia tik stumdoma. dar extra šlapimo tyrimai (nebedirba, 12 valanda). dar netirtas "geležinis skrandis". atsikvepiu - pagaliau sulauksiu kažkokios konkrečios pagalbos, nieko nesugebu jausti, tik baisų skausmą, kuris gniuždo ir žudo, prasideda vėmimo priepuoliai, nors porą dienų nė kąsnio burnoje neturėjau... Simona su mano  kortele bėga pas BPG gydytoją, kaip suprantu savo vadovę, gyd. V.Kimtienę, galop grįžta ir vedasi mane. V.Kimtienė -  surukusi perekšlė geltonu kuodu, piktai pabarškina man nugarą, pilvą, (skausmas maksimaliai vienodas) ir nukerta: uždaryt biuletenį, taškas, nieko nėra čia.  rezidentė Simona pasimetusi, rašo receptą nuo pykinimo, nesiseka, rašo kitą.... pabandau prieštarauti, kaip man vemiančiai ir skaudančiai dasigauti iki darbo, tyrimai juk dar ne visi padaryti. gerai. "ponia daktarė" leidžia uždaryti uždaryti biuletenį pirmadienį, o šiandien penktadienis, marš pas psichiatrą, be psichiatro išvados ny-ny! o pirmadienį padaryti skrandžio tyrimus ir uždaryti nedarbingumo lapelį. nežmoniškos ir iškamavusios mane kančios pratęsiamos keletui dienų! :( draugė mane lėtai tempia į psichiatrijos skyrių, kas suglumino tiek ten dirbančias registratores, tiek gydytoją psichiatrę. 

 pagaliau pirmadienis. dar gyva, bet susisukusi į skaudantį klaustuką:) 7 valandą ryto atvažiuoja draugė, padeda rengtis, padeda nusigauti pas endoskopuotoją Dambrauską. BINGO! stemplės uždegimas ir stemplės išvarža, skrandžio uždegimas ir žaizda. aktyvi ten ir ta jų bakterija (reikėjo nusipirkti testuką). išrašomi kompensuojami vaistai, pratęsiamas nedarbingumo terminas... pagaliau palengvės. V.Kimtienės pavardė ir geltonas jos kuodas ilgam įsirėžia atmintin. galvoju, kad jos užpakalis per ilgai šildo gydytojo kėdę, jai tinkamesnė vieta gestape arba inkvizicijoje :(   Tai pirma gydytoja, (mačiau jų, nes daugybę kartų teko lydėti  ir lankyti ligoninėse sergančius draugus), kurią visada prisiminsiu ne su pagarba, o su pasibjaurėjimu :(