visi mes pripratę koneveikti savo viršininkus - parazitai. tipo. kvailiai. tipo. nesu iš tų, kurie pataikauja savo naudai. netgi esu iš tų, kurie "superambicingi". bet savo bosę gerbiu. ir dar jos bosę. tai - ASMENYBĖS. turi tą "cinkt", už kurį žmonės gerbiami. turi greitą ir blaivų savo sprendimą netikėtose situacijoje, supratingumą ir kai kuriuos neeilinius sugebėjimus, kurie reikalingi vadovui. ir kaip tos moterys sėdi dar ne seime? (hi ;) ). himnas tokioms moterims. jei kas skaitė šią žinutę, ar gerbėte kada nors savo viršininkus? aš iki šiol, na keletas metų, nelabai... nepamenu... man buvo taip: jei viršininkas, tai - gluša sasiska, kuri visada trokšta servilatu būti vadinama. ENTER... (((
kiek laiko jau dirbu su bose?... 3 metai. pagarba nesumažėjo. ji, kaip reta bosė, turi smegenų nors karštakošė (avinas), bet išklauso ir supranta pasiaiškinimus, o ne kiauksi kaip blondinė
O aš neturiu sau boso ir rami galva O jei leidai sau užsikrauti bosą ant galvos,tai jau sugebėk jį gerbti,net jei ir didžiausias asilas jis būtų,va...ką aš manau
su bosu galva ramesnė, atsakomybės mažiau... bet mažiau ir laisvės lazda su dviem galais na, bet glušių irgi nesugebėčiau gerbti, nebent apsimesti pavyktų.
O man su bosais sekasi - arba jie visai neblogi , arba .... neblogi o šiame saite irgi yra bosas labai griežtas, jokių čia nes tuoj sunaikins šitą erdvę